klajūnas, valkata ir aš

Leave a comment
LTU / Road to Nowhere

pasiilgau kajūno gyvenimo, gyvenimo kuriame jaučiausi savas ir laukiamas. klajoti man buvo ir yra atsipalaidavimas ir pamoka kurios niekada naužmiršiu…

pasiilgau kelionių į visur ir niekur kai gyvenimas tilpo kuprinėje ir tu pats už viską buvai atsakingas, tavo gyvenimas priklausė tik tau ir tau vienam…

kartais atrodo kad viską praradau ir rutina vėl graužia mane, pavadink tai kaip nori – klajonėm ar valkatavimu bet  aš pasiilgstu dalykų kurie buvo mano aš

kažkaip aš čia

Leave a comment
LTU / Road to Nowhere / Scribles, Quotes and Observations

kartais atrodo kad išmėginimai taip ir nesibaigs. kažkaip aš čia neriu pro viską ir visur… turiu kažkaip išnerti ir viską vėl įvertinti iš naujo, tarytum mano burbulas tuojau sprogs ir pažers mano pyktį ir agoniją.

netik apie rūkymą aš čia, tiesiog, vėl ateina liūdnumas ir nenoras kažką keisti nors visi ir aš pats laukiu tų pokyčių tiesiog reikia daug ką permąstyti ir suvokti save iš naujo,

turiu daug mąstymo ir darbo su savimi, o vėjas neduoda man ramybės, tiesiog, nežinau kas laukia manęs bet gal bus geriau,,,,

naujieji metai ir mano sveikata

Leave a comment
LTU / Road to Nowhere

jie tyliai artėja – naujieji metai, metai kurių norėtūsi be didelių sukrėtimų ir daugiau ramybės ir vilties. norėtūsi kad mano praeitis ateinančiais metais nustotų būti mano ateitimi…

dabar apie šiandieną…. vėl einu iš proto ir niekas nenori kartu. vėl nerandu sau vietos ir ramybės (nors dabar šiek tiek geriau)…. kartais kiti žmonės mane verda iš kantrybės, kartais tos kantrybės neturiu pats…

kartais atrodo kad visas pasaulis susimokė prieš mane sveikata, gyvenimas namuose, ir aš pats neriame  į juodumas

aš pasiduodu (bet neilgam)

Leave a comment
LTU / Scribles, Quotes and Observations

šiandien supratau kad mano kova pralaimėta, bent jau kuriam laikui… supratau kad viskas kuo aš tikiu ar tikšjau byra į gabalėlius.

jaučiu kad negaliu kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus… tiesiog nėra su kuo, ir mano pasaulis  byra toliau.

man reikia mažo stebuklo Kalėdoms, kad galėčiau atsikratyti blogo įpročio, kad galėčiau vėl pakilti iš pelenų ir matyti save tokį kokį mane mato kiti