I will have to make sure everything goes fine, and when I am open and when nobody sees me … the day comes when everything will be clear, how strong or weak I am. I just had to wait a little one day and I do not bother to smoke
klajūnas, valkata ir aš
pasiilgau kajūno gyvenimo, gyvenimo kuriame jaučiausi savas ir laukiamas. klajoti man buvo ir yra atsipalaidavimas ir pamoka kurios niekada naužmiršiu…
pasiilgau kelionių į visur ir niekur kai gyvenimas tilpo kuprinėje ir tu pats už viską buvai atsakingas, tavo gyvenimas priklausė tik tau ir tau vienam…
kartais atrodo kad viską praradau ir rutina vėl graužia mane, pavadink tai kaip nori – klajonėm ar valkatavimu bet aš pasiilgstu dalykų kurie buvo mano aš
kažkaip aš čia
kartais atrodo kad išmėginimai taip ir nesibaigs. kažkaip aš čia neriu pro viską ir visur… turiu kažkaip išnerti ir viską vėl įvertinti iš naujo, tarytum mano burbulas tuojau sprogs ir pažers mano pyktį ir agoniją.
netik apie rūkymą aš čia, tiesiog, vėl ateina liūdnumas ir nenoras kažką keisti nors visi ir aš pats laukiu tų pokyčių tiesiog reikia daug ką permąstyti ir suvokti save iš naujo,
turiu daug mąstymo ir darbo su savimi, o vėjas neduoda man ramybės, tiesiog, nežinau kas laukia manęs bet gal bus geriau,,,,
namai, namučiai
visą laiką keistai jaučiuosi tai vadindamas namais, bet pagaliau tai įvyko – tai patapo mano namais…
beveik mėnuo praleistas pragare privertė tai mane padaryti, džiaugiuosi kad vis dar yra žmonių kurie manęs laukia ir manęs laukia…
ir kažkaip visų pasiilgau, įpač savo draugės Skaidruolės…. pagaliau esu namuose ir man ten gera
naujų metų rezoliucija
naujieji metai ir mano sveikata
jie tyliai artėja – naujieji metai, metai kurių norėtūsi be didelių sukrėtimų ir daugiau ramybės ir vilties. norėtūsi kad mano praeitis ateinančiais metais nustotų būti mano ateitimi…
dabar apie šiandieną…. vėl einu iš proto ir niekas nenori kartu. vėl nerandu sau vietos ir ramybės (nors dabar šiek tiek geriau)…. kartais kiti žmonės mane verda iš kantrybės, kartais tos kantrybės neturiu pats…
kartais atrodo kad visas pasaulis susimokė prieš mane sveikata, gyvenimas namuose, ir aš pats neriame į juodumas
[rad22] Naujas projektas
(ne)šventos
aš pasiduodu (bet neilgam)
šiandien supratau kad mano kova pralaimėta, bent jau kuriam laikui… supratau kad viskas kuo aš tikiu ar tikšjau byra į gabalėlius.
jaučiu kad negaliu kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus… tiesiog nėra su kuo, ir mano pasaulis byra toliau.
man reikia mažo stebuklo Kalėdoms, kad galėčiau atsikratyti blogo įpročio, kad galėčiau vėl pakilti iš pelenų ir matyti save tokį kokį mane mato kiti